Ištrauka iš Astrėja “Septyni spinduliai ir jų valdovai” (55-59 p.) | 2026-04-29

Dvasios minties struktūros įgyja astralines formas šviesos astralo sferose. Tai visokeriopos tobulybės vieta. Švarūs aiškiaregiai gali šiuos pasaulius regėti. Jie mato čia ir Dievų, angelų bei kitų nuostabių esybių pavidalus. Tai dorybių arba tiesiog idealių savybių pavidalai. Čia esame ir mes, kaip Pasaulio Mokytojai, savo idealiose astralinėse formose. Taigi čia Procesas įgyja formas. Įkvėptieji dailininkai, matydami jas, piešia dangiškus gyventojus ir neapsakomą vietos grožį.

   Ten, kur atsiranda formos, priešybių vienybė virsta priešybių kova. Spalvos, spinduliai leidžiantis į vis tankesnius sluoksnius, praranda savo spindesį ir aiškumą, o galiausiai tampa niūrios.

   Tai įvardintumėte viduriniu astralu ir paskiausiai – tamsos astralu, kuriame gyvena ydos su visais jų atspalviais. Šviesos astrale vyravęs grožis ir šviesų aiškumas, spinduliui leidžiantis tolyn, blanksta. Perėjimas į Tamsos pasaulius prasideda pilkuoju koridoriumi. Čia jokia šviesa nebegali patekti, todėl pradžioje tvyro niūri prieblanda, kuri vis tankėja, spausdama tenai esančiuosius. Tas spaudimas iškreipia bet kokias buvusias gražias formas, paverdamas jas į baidykliškas. Tamsos gelmėse galiausiai atsiveria juodoji skylė, pasiglemžianti ir lyg šiukšlę perdirbanti bet ką, kas į ją patenka.

   Todėl neužsižaiskite malonumuose, ydose ir patogiuose prisirišimuose. Užsižaidęs leidžiasi, niekaip proceso nebesuprasdamas. Dėl to nulatos primename, kad, spinduliui leidžiantis, Šviesa vis labiau niaukiasi, o žmogaus supratimas išsikreipia, todėl nelaimėlis viską antraip arba iškreiptai mato, negu yra iš tiesų. Dėl to tas, kuris Žemėje būdamas spinduliu aukštyn kopti siekia, turi daug padirbėti, kad pats savo jėgomis pasiektų vietą, nuo kurios mes jam ranką ištiesti galėtume.

   Tas, kuris Tikroje Šviesoje esti, gyvai tiki, todėl Auksčiausias pažinimas jam būdingas. Tas, kuris prietemoje gyvena, abejoja Tikėjimu ir Šviesa, nes prietemą tikrumu laiko.

   Visos religijos ir dvasinės kryptys iš Dvasios minties struktūros grūdo buvo pradėtos ir, atsižvelgiant į laiką bei vietą, įdiegtos. Todėl skirtingas formas ir pavidalus visų jų dievai ir dievukai turi. Kuo daugiau dievukų, tuo daugiau atspindžių, atribojančių nuo Tikrojo Visagalio, iš kurio viskas išeina.

   Todėl intensyviai mes dirbame su savo galimų ir esančių laidininkų sąmone. Tiktai šitaip platesnis Proceso pateikimas įmanomas. Dirbant jų sąmonė kinta, dėl to jie, atsižvelgiant į spindulį, neišvengiamai su suvokimo siekiančiaisiais pradeda dirbti.

   Astraliniuose pasauliuose mes visi įgyjame veidus, vardus, istorijas. Šviesos astrale jie vienokie. Jame ir dievų pavidalų mažiau. Viduriniame astrale atsiranda daugiau dievukų su įvairiomis funkcijomis. Į juos žmonės kreipiasi dėl žemiškų rūpesčių ir reikalų. Ten irgi esame mes, bet iš tiesų ten dirba mūsų Mokiniai, kurių darbas – paruošti tikriuosius sekėjus. Tamsos astrale nei mūsų, nei mūsų Mokinių nėra, nes negali būti. Tačiau jo gyventojai, manipuliuodami žmonių ydomis ir grubiais prisirišimais, o ypač puikybe, gali apsimesti mumis. Žmogaus reikalas – provokacijoms nepasiduoti. Tam būtinas vidinių vertybių stuburas, apie kurio svarbą nuolatos kalbame.

   Astraliniams pasauliams būdinga hierarchinė sąmonių pavidalų sistema, pagal kurią galima atpažinti, kas yra kas.

    Žemėje – galybė Tikėjimo krypčių ir religijų. Kiekveina jų – vieno iš septynių spindulių spektro išraiška. Kiekvienam spinduliui priklauso jų daug. Visos jos savu laiku konkrečiose, tuo metu svarbiose, teritorijose būdavo įvedamos, pritaikant tam metui reikšmingos Idėjos temą tos vietos žmonių mentalitetui ir tradicijoms. Todėl kiekviena senoji religija atspindėjo savos epochos dvasią ir turi konkrečiai žmonių grupei, tauta ar net rasei būdingą koloritą bei specifikaciją. Pagrindinės jų temos amžinos, nes amžinos yra Idėjos, tačiau jų atspindėjimas – skirtingas. Todėl mokome nieko neperimti tiesiogiai, nes šitaip kuriamos sunkios dogmos, kurias mes patys vėliau privalome sugriauti.

   Taigi, mielieji, spinduliai išsilieja formomis, o ne formos – spinduliais, todėl klysta tie, kurie sako, kad spindulių valdovai netikri. Sunku tai išaiškinti neišsilavinusiam žmogui, dėl to ir nebuvo aiškinama. Buvo sakoma: “Tikėk.” Buvo duoti drausmianntys įstatymai. To reikėjo anksčiau. Dabar yra kitaip. Aiškinimas būtinas suratimo siekiančiam mąstančiam žmogui. Savaip bandėme tai daryti anksčiau. Tačiau visais laikais mūsų nukentėdavo nuo tų, kuriems naujas supratimas buvo neparankus, todėl pasitraukdavo jie į dykumas ar nuošalias vietas, kad net savo buvimu neerzintų nesurpratėlių, o toliau darbą dirbtų, kaip gali. Sąmoningumo kibirkštis visados sėjome per tuos, kurie jų nešėjais Žemėje būti pasižadėjo.

   Pirmą kartą mes tiesiogiai mūsų jau minėtos Mokinės J.P.Blavatskajos užrašytame mokyme buvome paminėti. Jį reikėjo papildyti. Dirbome per N. ir J. Rerichų šeimą. Dabar tai darome vėl. Jei reikės, darysime ir vėliau. Tai priklauso nuo Jūsų, mielieji. Mūsų tikslas – padėti Jums suprasti ir tapti sąmoningesniems. Tai svarbu, kad labiau ir išmintingiau Jums Žemėje skirtą laiką išnaudotumėte.

   Taigi visų religijų dievų pradžia – savuose spinduliuose. Tik Dievas Tėvas, kaip Bendrosios Sąmonės išraiška, lieka bendrinis visiems. Tai balta ir juoda spalvos, kurių nėra vaivorykštėje, aštuntoji – nepilna – oktava ir amorfinė struktūra Dvasios minties struktūrose.